- paprūgas
- ×paprū̃gas sm. (2) 1. Lkv, Užv, Klm, Šln, Btg žr. paprūga: Šalia namuose austų darbinių plėškių valstiečiai ėmė vartoti odines, su paprūgais rš. Apjuosk arklį paprūgu Grk. Suveržk gerai paprū̃gą, kad nenusisuktų balnas Šmk. Baugu, kad paprū̃gas, į pakalnę važiuojant, nenutrūktų Up. Mūsų visos plėškės su paprūgais Grz. Užrišk gerai paprū̃gą, kad balnas nenukristų Vdk. Iš kasnykų, iš šilkinių bus žirgeliam paprūgėliai LTR(Lzd). 2. uždoris, užraktas: Vagis neįsilauš, kad gerais paprū̃gais bus uždarytos durys J.
Dictionary of the Lithuanian Language.